Pasakoja fotografas Algis Kriščiūnas:

„Jie tiesiog sproginėja nuo energijos – garsiai kalba, juda, pokštauja ir juokiasi – o aplinkui galvomis eina trys vaikai. Ir kaip viskas telpa mažame Vilniaus bute – ten tik vienas kambarys, o žmonės penki! Ir dar didžiulė arfa, ir ilgas trombonas – todėl jų ūkis išsiplėtė į laiptinę: palei sienas rikiuojasi šeimynos daiktai.
Bet tuose namuose smagu – net per karantiną čia niekas nenuobodžiaus: mama apkabins arfą, tėtis – profesionalus futbolo teisėjas – išsitrauks švilpuką, sušvilps, kad vaikų trijulė susėstų ramiai, ir trijulė susėda, bet pasiima plaktukus ir žaislinius pjūklus, ima tarškinti, brūžuoti, bet nors kelias minutes nebelaksto.
Tada tėtis švilpuką išspjauna, prie lūpų priglaudžia tromboną ir pasigirsta muzika.
Ji tokia švelni ir plaukianti, kad jaunieji triukšmadariai nustoja pjauti, mažiausiajam nutįsta seilė – namuose suskamba ramybė.

Kol fotografavau, jie grojo „Švelnumą“ – tą melodiją, kurią vaikystėje girdėdavau namuose, mama ją dainuodavo virtuvėje. Virgilijaus Noreikos mėgstamiausią. Bet man ji visada išliko Mano Mamos Daina.
O dabar – arfos ir trombono duetas vėl grąžino į tuos laikus.

Bet ne apie tai istorija, o apie du nenuoramas, energijos dinamitus, bet kartais mokančius taip gražiai nutildyti pasaulį.“
…
Apie juos skaitykite žurnale HAPPY365: kai eisite į parduotuvę grikių, prigriebkite ir mūsų žurnalą – kad karantinas neprailgtų.